Sam Savage. Firminas.

Perskaičiau istoriją apie žiurkiną eruditą, gyvenantį viename Bostono knygyne. Knyga pristatoma kaip „šmaištus ir naiviai ironiškas pasakojimas“, tačiau juoktis nesinorėjo. Nejuokinga visiškai.

Žiurkinas Firminas gimė knygyne, iš pradžių sugraužė, o paskui perskaitė begalės knygų, turėjo galimybę stebėti minias žmonių, skaitytojų, pirkėjų, rašytojų, šiaip praeivių. Todėl nenuostabu, kad ilgainiui jau ir knygą galėtų parašyti, tik bėda, kad visos jo pastangos bevaisės, nes gyvenimas yra skirtas ne tokiems žiurkinams, kaip jis…

Knyga net negali būti linksma, ji depresyvi, pats Firminas save apibūdina kaip  „pakankamai depresyvaus būdo, žinau visas septyniolika nevilties rūšių“. Ir visai nejuokinga skaityti, kaip žiurkinas vis skaudžiau ir skaudžiau susiduria su realybe („Viso gero, užtrauktuk“), kaip vis labiau nusivilia. Pamažu jam teko atsisakyti visų savo sumanymų ir iš sentimentalaus romantiko pavirsti…

Leidau laiką misdamas duona ir skambindamas pianinu. Grodamas galvodavau apie Mamą, kuri prapuolė, Normaną, kuriam nepavyko egzistuoti, visuomet – apie Džerį, kuris liovėsi egzistuoti, ir žinoma, save, kuris nebuvo tikras, ar nori egzistuoti. Supratau, kad ankščiau nė nenutuokiau, kas yra vienatvė. (psl. 197).

Gyvenimas žiaurus, o knyga šiaip sau. Spragoms užpildyti.

 

——————–
Įvertinimas: **
(* vienkartinė, ** gal ir nieko, *** noriu turėti namie).