Leonardas Gutauskas. Plunksnos. Kazbek.

GUTAUSKAS, Leonardas. Plunksnos. Kazbek. [romanai]. Vilnius: Tyto alba, 2003. 276 p.

Antrą 1884 metų rugsėjo sekmadienį Gelvonų šiaučius Mykolas sušaukė žmones, užkopė ant aukščiausio kluono kraigo, prie dilbių prisirišo alksnio šluotraižius, persižegnojo ir surikęs: skrendu! atsispyrė… (psl. 9).

Ar po tokios pradžios įmanoma užversti knygą?

Ne.

Arba tik tol, kol parsineši ją į namus.

Ir nors, kaip vėliau paaiškėjo, romanas visai ne apie 19 a. ir ne apie lietuviško kaimo skraidyti ištroškusius svajoklius, vis tiek labai įdomus. Tuo labiau, kad tų svajoklių buvo ir yra visais laikais: ar tai būtų plunksnų meną perprasti ir pro geležinę uždangą bandantis prasiveržti Lukas, ar Užupio kvailelis, garvežiu virtęs Tosikas…

Kažkada paauglystėje skaityti Gutausko „Vilko dantų karoliai“ dar kol kas taip ir nesusivėrė. Šiedu – pačiu laiku ir vietoje, puikus skaitinys įvairiausio laipsnio svajokliams.

O jeigu taip ir nebūna, kaip būna tada?