Algimantas Zurba. …jai tešviečia.

ZURBA, Algimantas. …jai tešviečia [romanas].  Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2002. 331 p.
Trečioji trilogijos „Savūnė” dalis.

Pasauli šventas, kokia sunki, kokia paini žmogaus kelionė… (psl. 227).

Baigiau skaityti ilgai taupytąją, paskutinę, trilogijos „Savūnė“ dalį. Vėl apie Čirplius, apie Savūnę Žemgulienę ir jos gyvenimą.

Labai mėgstu šį rašytoją ir jo knygas: žaviuosi detalių gausa, natūraliais veikėjais, nepaprasta kalba, iki smulkmenų leidžiančia įsivaizduoti ir vietovę ir žmones…Atrodo, jeigu pamatytum, pažintum ir tą kaimą, ir tuos gyventojus: ir Savūnę, ir Rastenį, ir Maldeikius, ir net Pelanių…

O knyga – skaudi. Pati skaudžiausia iš visos trilogijos. Trečioje dalyje – Savūnė sulaukia Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Tačiau, nors naktį gali jau ramiai miegoti, nors ir žemės niekas nebeatims, nebeišvarys į kolūkius gyvulių, oi, koks vis dar nelengvas Savūnės gyvenimas.

Ir kažkodėl vis dar nėra ramybės.

O ar iš viso ramybė šiam gyvenime būna?