Erichas Marija Remarkas. Triumfo arka.

REMARKAS, Erichas, Marija. Triumfo arka. [romanas]. Iš vokiečių k. vertė Laima Bareišienė. Vilnius: Vaga, 1992. 414 p.

Jūs neatrodot apgaudinėjąs savo svajonėmis, – pasakė Ketė Hegstriom.
Galima apgaudinėti save ir su teisybe. Dar pavojingiau. (psl. 83).

9-oji iš Knygų iššūkio.

Autorius, kurio buvau skaičiusi tik vieną, privalomąjį romaną mokykloje, todėl prieš kurį laiką perskaitytos kelios knygos sukėlė didžiulį susižavėjimą. Noriu dar, dar! Noriu susirasti ir perskaityti visas šio autoriaus knygas.

Jau skaitytos kelios Remarko knygos mane labiausiai sudomino savo savitu požiūriu į tuometinę sudėtingą situaciją, į emigrantus. Į gyvenimą be namų. Kažko panašaus tikėjausi ir iš šio romano.

Deja, „Triumfo arka“ nebuvo nei ypatinga, nei įdomesnė, negu jau skaitytos knygos.

Priešingai, „Triumfo arka“ netgi erzino savo meilės istorija, kvailoka pagrindine veikėja… Net vietomis galvojau, gal tikrai teisybė, kad kai kurios, o gal ir dauguma Remarko knygų skirtos tik paaugliams, ar jauniems skaitytojams, nes tokios meilės istorijos gali žavėti tik jaunimą. Labai jauną jaunimą.

Bet visgi tai tikra klasika, kiekvienoje eilutėje, kiekviename puslapyje ir visai  nepriklausomai nuo mano simpatijų ar antipatijų veikėjams.

Ar skaitysiu daugiau Remarko knygų? Būtinai.

Įrašo “Erichas Marija Remarkas. Triumfo arka.” komentarų: 1

  1. Remarkas man – nepagydoma nostalgija, ta kančia ir tiesos ieškojimas, nusivylimų kelias ir kasdieniška ironija, viskas taip paprasta ir laikina. .. “Triumfo arka“ tokia pat gera kaip ir “Trys draugai“, “Vakarų fronte nieko naujo“. Mažiau tobulos knygos – “Naktis Lisabonoje“, “Gyvybės kibirkštis“, “Juodasis obeliskas“, “Dangus neturi išrinktųjų“.

Komentavimo galimybė išjungta.