Aleksandra Marinina. Rekviem.

Marinina_rekviemMARININA, Aleksandra. Rekviem [romanas]. Iš rusų k. vertė Jurgis Gimberis. Kaunas: Jotema, 2006. 264 p.

–  O ko tu nori?
– Pinigų, ko gi daugiau, – nusijuokė vaikinas (psl. 179).

Marininos detektyvų lietuviškai yra išleista tikrai ne vienas ir ne du. Kas ten žino, gal net koks nors eiliškumas yra. Ėmiau daug nesirinkdama, – nei vienos jos knygos skaičiusi nebuvau, metas išbandyti.

Ivanas Aleksejevičius. Anastasija Pavlovna. Pavelas Michailovičius. Man labai patinka ta rusų tėvavardžių tradicija. Ir tas kažkoks rusiškas stilius patinka. Visokie skandinaviški detektyvai tikrai įdomesni, bet Marinina – artimesnė. Pasakoja ji baisiai kasdieniškai ir iš pradžių gana nuobodžiai. Porą juokelių įterpia, kurių, jei nebuvai spaliuku, nebesuprasi. Niekur neskuba. Net nieko maniakiškai nežudo. Ir gerai.  Nemėgstu ten visokių prievartavimų, kankinimų,  skerdynių. Dar po Aklumo šleikštulys nepraėjo…

Pabaiga šiek tiek nustebino. Nors iš pradžių buvo kiek nuobodoka, pamažu įsijaučiau ir susiintrigavau. Užkietėjusiam detektyvų fanui gal būtų ir nuobodoka, mėgstančiam spėlioti žudikus – pernelyg paprasta. Man tiko, nors dar nežinau, ar kitas jos knygas skaityti verta.

Lėta, paprasta, nešlykštu.