Citatos [34]

Marguerite Yourcenar. Rytietiškos novelės.

Pasaulyje, kur viskas praeina kaip sapnas, nesinori gyventi amžinai. Aš nesigailiu, kad daiktai, būtybės, širdys pasmerktos irti, nes iš šios nelaimės kyla dalis jų grožio. Man tik skaudu, kad niekas nepasikartoja. Kadaise įsitikinimas, kad kiekvieną savo gyvenimo akimirką atrasiu ką nors naujo, kas niekada nepasikartos, teikė man tauriausią slaptą pasitenkinimą; dabar aš mirštu gėdydamasis kaip išrinktasis, vienas dalyvavęs prašmatnioje puotoje, kuri rengiama tik vienintelį kartą. Brangieji daiktai, jus mena vien mirštantis neregys… Kitos moterys žydės ir šypsosis taip, kaip tos, kurias mylėjau, bet jų šypsenos bus kitokios, o mano dievinti apgamai vos vos pasislinks ant jų auksapūkių skruostų. Kitos širdys duš nuo nepakeliamo meilės svorio, bet jų ašaros nebus mūsų ašaros. Sudrėkę iš aistros delnai nesiliaus jungęsi po žyydinčiais migdolų medžiais, bet niekada dukart ant žmonių laimės nebyrės tas pats žiedlapių lietus. (psl. 50-51).